Rumi
[2023 April]
Illustrated love poems from 'Rumi' book.
One of my first works using abstraction as a final form.
Yra du protai!
Vienas įgyjamas iš mokytojų ir knygų,
iš kartojamų ir mokslų, jis suteikia pranašumo jausmą,
tačiau pastangos jį palaikyti tampa didžiule našta.
Jis išsenka, kaip ir vandens teikimas į namus
nutrūksta išdžiūvus šaltiniui.
Kitas protas yra Dievo dovana.
Kol versmė Dvasios širdyje gyva,
žinojimo vanduo, kunkuliuojantis iš vidaus,
niekada neužaks ir neužsistovės.
Ieškok šaltinio savyje!
Eikš ir dėkis prie įsimylėjėlių,
mes atversime vartus į Meilės Sodą.
Glauskis mūsų namų šešėly,
nes mes esame saulės kaimynai.
Galime būti nematomai kaip siela
ir nepalaikantys pėdsakų kaip meilė, bet visąlaik
esame su tavimi. Nemėgink mūsų apibrėžti,
nes esame aukščiau visų sąvokų.
Tu lyg upelis, įkalintas po žeme,
prisidėk ir plūski su mumis kartu į jūrą.
Mes pralošėm viską ir pasiekėm
absoliučios tuštumos būseną.
Žinodami, kad nežinome,
dabar dainuojame nežinojimo dainas.
Meilė pasirinko mane iš visų kitų,
atskubėjo ir skruostą paglostė.
Kokia malonė!
Alchemikas ištiesė ranką iš aukso kasyklos ir
palietė mano veidą.
Jeigu atrodau kupinas išdidumo, tai dėl
kvėpsmo, kurį Jis iškvėpė į mane.
Pavydus mėnulis truktelėjo šydą nuo
žydro dangaus skliauto man virš veido.
Vynas liejos, tačiau taurės liko nematomos,
bučiniai artėjo, tačiau lūpų nebuvo.
Mėnulio šviesoje tamsi naktis tapo
šviesi kaip diena.
Mūsų akims neduota Dievo matyti,
Jis mato mus.
Forma randas iš Dvasios
kaip kalba randas iš minties.
Mes nežinom, iš kur minties jūra išnyra,
bet žinom, ar minties bangos
yra kilnios ir tyros, mes žinom, kad jūra,
iš kurios jos kyla, yra tokia pati kilni.
Formos gimsta iš Žodžio ir vėl miršta
kaip bangos, grįžtančios jūron.
Ir mes su kiekviena akimirka mirštam ir grįžtam pas Jį.
Pasaulis nuolat atsinaujina,
nors mums atrodo toks pat.
Iš tiesų pas Jį mes sugrįžtam.